Cigarečių filtras – pavojingas mitas ir plastiko katastrofa

Cigarečių filtrai nuo pat jų atsiradimo 1950-aisiais buvo pristatyti kaip priemonė sumažinti rūkymo žalą. Tuo metu visuomenė vis labiau susirūpino plaučių vėžio ir kitų su rūkymu susijusių ligų rizika, o tabako pramonė atsakė ne kurdama saugesnes cigaretes, bet darant jas atrodančias saugesnes. Filtrai tapo puikia inovacija – ne sveikatai, o viešajai nuomonei, suteikdami iliuziją, kad rūkymas tapo mažiau žalingas.

Šiandien žinome, kad filtrai iš tikrųjų ne tik nesumažina rizikos, bet kai kuriais atvejais gali ją padidinti. Minkštindami dūmus ir leidžiant giliau įkvėpti, filtrai gali padidinti plaučių vėžio tikimybę. Dr. Jonathan Livingstone-Banks, Oksfordo universiteto lektorius, pažymi: „Filtrai dažnai sukuria klaidingą saugumo pojūtį, skatindami giliau įkvėpti dūmus, o tai gali padidinti riziką.“ Įdomu, kad kai kurie ankstyvieji filtrai netgi turėjo azbestą, tačiau daugelis rūkalių iki šiol mano, kad filtruotos cigaretės yra saugesnės.

Cigarečių filtrai ir aplinkos poveikis

Cigarečių filtrai ne tik klaidina dėl sveikatos, bet ir kuria milžinišką aplinkos problemą. Jie gaminami iš plastiko rūšies, vadinamos celiuliozės acetatu, kuris nesuiria, o skilimo metu virsta mikroplastiku, užteršdamas upes ir vandenynus. Cigarečių nuorūkos yra dažniausiai šiukšlinamas objektas planetoje, kasmet išmetama apie 4,5 trilijono filtrų, o apie 800 tūkstančių tonų plastiko patenka į aplinką.

Nors įstatymai riboja kitą vienkartinį plastiką, tokį kaip butelius, maišelius ar šiaudelius, cigarečių filtrai dažniausiai lieka be reguliavimo. Dr. Jamie Hartmann-Boyce, Masačusetso universiteto sveikatos skatinimo docentė, teigia: „Dabartinės ‘biologiškai skaidžių’ filtrų iniciatyvos suteikia iliuziją atsakingumo, tačiau jie nesprendžia realios aplinkos taršos problemos.“

Kodėl filtras nėra būtinas

Cigarečių filtrai neturi jokios būtinos funkcijos. WHO rekomendacijos aiškiai pataria vengti priemonių, kurios sukuria klaidingą saugumo įspūdį, ir filtrai puikiai įkrinta į šią kategoriją. Visiškai atsisakius filtrų, cigaretės taptų mažiau malonios, todėl galėtų sumažėti rūkalių skaičius. Be to, toks žingsnis reikštų vieną iš plačiausiai paplitusių plastiko taršos šaltinių panaikinimą, apsaugant šimtus tūkstančių tonų plastiko kiekvienais metais.

Praktiniai patarimai ir alternatyvos

Vieni svarbiausių žingsnių – ne tik asmeninis pasirinkimas, bet ir politinis spaudimas. Vartotojai gali:

• rinktis nerūkyti arba atsisakyti filtruotų cigarečių, jei rūko;
• skatinti savivaldos ir nacionalines institucijas drausti plastikinius filtrus;
• dalyvauti aplinkos švarinimo akcijose, kad mažintų nuorūkų taršą;
• šviesti kitus apie mikroplastiko keliamą pavojų, kuris patenka į vandenynus ir mūsų maisto grandinę.

Remiantis 2024 m. Santa Cruz (Kalifornija) sprendimu uždrausti filtrus, matome pirmuosius teigiamus rezultatus: sumažėjo nuorūkų kiekis viešose erdvėse ir padidėjo visuomenės sąmoningumas apie plastiko taršą. Tarptautinė aplinkos organizacija „Stop Tobacco Pollution Alliance” komentuoja: „Filtrų draudimas yra simbolinis, bet reikšmingas žingsnis sveikatos ir aplinkos apsaugos link.“

Naujas Jungtinių Tautų sutarties projektas dėl plastiko taršos gali tapti puikia proga įtraukti cigarečių filtrus į griežtą draudimą, tačiau šiame etape tai vis dar tik rekomendacijos arba dalinis reglamentavimas.

Pabaiga

Cigarečių filtrai – tai pavojingas mitas ir aplinkos katastrofa viename. Jie neapsaugo sveikatos, o dažnai didina riziką, tuo pat metu teršdami mūsų planetą. Būtina suprasti, kad filtrai nėra būtini ir jų naudojimas yra pramonės manipuliacijos įrankis. Atsisakant filtrų arba reikalaujant jų draudimo, galima pasiekti tiek sveikatos, tiek aplinkos apsaugos tikslus. Pagrindiniai praktiniai žingsniai – rinktis nerūkyti, šviesti kitus ir skatinti griežtą filtrų reglamentavimą. Tik tokiais veiksmais galime pašalinti vieną labiausiai klaidinančių ir kenksmingų produktų, kuriuos šiandien randa mūsų planetoje.